Nėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas, kuomet motina išnešioja vaisių. Nėštumo metu organizme įvyksta dideli pokyčiai – jis ruošiasi būsimam gimdymui ir žindymo periodui. Moters organizmas mitybinėmis medžiagomis turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystantį vaisių, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita – kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos.

Jei paklaustume būsimų tėvelių, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iškart išgirstume atsakymą – sveiko! Iš tiesų, sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam kūdikio gyvenimui, tačiau visi tėveliai taip pat vieningai tvirtins trokštantys, jog jų vaikelis būtų ne tik sveikas, bet ir protingas. Todėl rūpintis šiais pamatiniais dalykais reikia pradėti jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio.
Visavertė mityba nėštumo metu – ypač svarbi
Kaip sumažinti nėštumo metu dėl mitybos kylančius negalavimus?
Kaip nugalėti rytinio pykinimo, vidurių užkietėjimo, rėmens simptomus?
Kokie yra būsimos mamytės energijos ir maistinių medžiagų poreikiai?
Koks maistas saugus?
Nėščiosios ir krūtimi maitinančios motinos turėtų laikytis pagrindinių tinkamo maitinimosi taisyklių. Mityba turi būti visavertė, subalansuota, pagrįsta sveikos mitybos principais.
Valgymo režimas: 3–4 pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs, vakarienė), tarp jų – užkandžiai. Vakarienė – 4 val. iki miego, paskutinis užkandis – 2 val. iki miego. Tarp pagrindinių valgymų 5–6 val. pertrauka.
Patariama valgyti kuo įvairesnį, šviežią maistą
Grūdų produktai
Duona, kruopų košės, makaronai, dribsniai, bulvės yra svarbus energijos šaltinis. Šiuose produktuose yra nėščiajai reikalingų maisto medžiagų: geležies, kalcio, cinko, B grupės vitaminų. Bulvės turi vitamino C; sėlenos, skaldytų grūdų duona, avižiniai dribsniai – folio rūgšties. Kai kurios kruopos, produktai iš rupaus malimo miltų ar skaldytų grūdų turtingi maistinių skaidulų, padedančių išvengti vidurių užkietėjimo, varginančio daugelį nėščiųjų.
Vaisiai ir daržovės
Patariama valgyti kuo įvairesnių daržovių ir vaisių (daugiau nei 400 g per dieną). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karoteno, kalcio, geležies, maistinių skaidulų. Folio rūgšties yra brokoliuose, špinatuose, briuseliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose. Vitaminas C reikalingas geležiai pasisavinti, sveikoms Jūsų ir vaisiaus dantenoms. Tamsiai žalių lapų daržovėse daug vitamino A, geležies ir folio rūgšties – nėštumo metu labai svarbių maistinių medžiagų.
Galima valgyti įvairių vaisių, tinka obuoliai, apelsinai, abrikosai, mangai, ananasai, melionai, džiovinti vaisiai. Kai geriate vaisių sultis, prisiminkite, kad šios turi nemažai kalorijų, todėl jų venkite, jeigu per greitai didėja svoris.
Pienas ir jo produktai
Pienas ir jo produktai yra geras baltymų, kalcio, vitaminų A, B šaltinis. Reikėtų rinktis liesesnius, mažiau energijos turinčius pieno produktus, ypač jei per greitai didėja svoris.
Baltyminiai produktai
Mėsa, žuvys, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai aprūpina moters organizmą baltymais. Mėsoje yra daug geležies. Patariama valgyti liesą mėsą, vengti rūkytų sūrių dešrų, mėsos konservų.
Stenkitės laikytis tinkamo maitinimosi taisyklių:
1. Atsisakykite (jei vartojate) gyvūninės kilmės riebalų (grietinė, sviestas, spirgučiai, šoninė), riebių pieno produktų. Gyvūninius riebalus keiskite augaliniais (aliejai). Labiausiai tinkama mėsa: paukštiena, jautiena (aukščiausios rūšies filė, nugarinė, kumpis, išpjova), triušiena, kalakutiena, žvėriena, kiaulienos išpjova.
2. Nevalgykite kepenų ar kepenų turinčių produktų; nelabai tinka liežuviai, skrandeliai, aviena, antiena, žąsiena, vištienos sparneliai, odelės, dešros, dešrelės, sardelės, šoninė, bet kokios mėsos faršas, paruoštas su riebalais. Faršą galima paruošti namuose.
3. Mėsos, žuvies patiekalus stenkitės ruošti be riebalų.
4. Žuvys, jūros gėrybės yra puikus baltymų ir geležies, reikalingų vaisiaus augimui bei vystymuisi, šaltinis. Omega 3 riebalų rūgštys reikalingos vaisiaus smegenims.
Tačiau stambios žuvys (rykliai, kardžuvės, ilgapelekiai tunai) gali turėti daug gyvsidabrio, todėl nėštumo metu tokių žuvų reiktų vengti.
Kokias žuvis ir jūros gėrybes saugu valgyti nėščiosioms? Rekomenduojama 340 g per savaitę krevečių, šamų, lašišų, menkių; konservuoti tunai taip pat laikomi saugiais.
Yra duomenų, kad atsisakius žuvų dėl užterštumo žala vaisiui didesnė nei valgant galimai užterštas žuvis. Svarbiausia – nevalgyti didelių plėšrių ir žalių, neparuoštų žuvų ar jūros gėrybių, nes jose gali būti bakterijų ir virusų. Taip pat ir saikingai reiktų valgyti rūkytų lašišų. Galima valgyti vietines žuvis, geriau – mažesnes. Žuvis ir jūros gėrybes valgykite tik gerai termiškai apdorotas.
Skysčiai
Per parą reikėtų išgerti 6–8 stiklines skysčių. Žindančios moterys turėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio. Atsigerti geriausiai tinka vanduo, nesaldžios sultys. Arbatžolių arbatos ir kavos reikėtų gerti saikingai (ne daugiau kaip 3 puodelius per dieną), tarp pagrindinių valgymų. Būtina žinoti, kad šiuose gėrimuose esančios medžiagos slopina geležies įsisavinimą žarnyne. Be to, kofeino poveikis vaisiui nėra gerai ištirtas. Nepatariama gerti limonado ir kitų saldžiųjų gėrimų, ypač jeigu per greitai auga svoris. Pravartu laipsniškai atsisakyti cukraus.
Pirkite kuo natūralesnius produktus, o ne paruoštus gaminius
Pirkite atskirus maisto produktus, o ne jau paruoštus gaminius, kurie paprastai yra riebūs, ir neaišku, kokiu būdu pagaminti. Ruoškite maistą namuose, tik taip tikrai žinosite, iš kokių produktų ir kokiu būdu paruoštas patiekalas.
Saugus maistas
Nėštumo metu ir maitinant krūtimi reikia saugotis maisto infekcijų. Kai kurie mikroorganizmai gali būti labai pavojingi vaisiaus ir motinos sveikatai.
Patariama:
nevalgyti žalių ir trumpai virtų kiaušinių (gerai išvirto kiaušinio baltymas ir trynys yra kieti);
nevalgyti paštetų, kepenų, bri, kamambero sūrių ir sūrių su mėlynuoju pelėsiu,
gerti tik pasterizuotą pieną, nepirkti pieno produktų turgavietėse;
nevalgyti žalios mėsos ir paukštienos;
valgyti tik gerai išvirtą mėsą ir paukštieną; mėsą laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų produktų;
baigus doroti žalią mėsą gerai išplauti indus, stalo paviršių, rankas;
švariai nuplauti daržoves ir vaisius;
visuomet patikrinti ant pakuočių užrašytą produkto vartojimo laiką;
nevalgyti maisto, kurio vartojimo terminas pasibaigęs.
Yra duomenų, kad nėštumo metu, ypač pirmuosius 3 mėnesius, viršyta vitamino A dozė sukelia teratogeninį poveikį. Dėl alergijos profilaktikos nėščiosioms ir žindančioms nepatartina valgyti riešutų, ypač – žemės riešutų. Taip pat pavojingas maistas, užterštas gyvsidabriu bei kitais sunkiaisiais metalais, nes manoma, kad didelė minėtų medžiagų dozė sutrikdo vaisiaus ir mažų vaikų smegenų vystymąsi.
Patariama:
neperdozuoti retinolio (vitamino A), nevalgyti jokių kepenų gaminių;
nevalgyti žemės riešutų saugantis alergijos;
dėl užterštumo gyvsidabriu ir kitais sunkiaisiais metalais nevalgyti ryklienos, kardžuvių, kitų stambių žuvų, o ilgapelekių tunų, tunų kepsnių – ne daugiau kaip 170 g per savaitę, konservuotų tunų kiekis neribojamas.